Pusiausvyros link

Psichologinės konsultacijos

Žodis Pusiausvyra lietuvių kalboje reiškia kūno ramybės būseną išsilyginus jį veikiančioms jėgoms, harmoningą įvairių gyvenimo reiškinių būklę. Vis dėlto netikėti gyvenimo iššūkiai užklumpa įvairiose situacijose, tad daugelis žmonių vienu ar kitu gyvenimo momentu praranda pusiausvyrą.

Galbūt jau pastebėjote, kad ne visus nemalonius jausmus, įvykius ar mintis pasiseka nustumti ir „užsimiršti“. O kartais, net jei ir pavyksta kuriam laikui „užsimiršti“, vėliau pastebite, kad vėl mintimis sugrįžote prie neraminančių klausimų, problemų bei iššūkių.

Galbūt jau pastebėjote, kad patekimas į užburtą minčių ratą ir nuolatinis galvojimas apie iššūkius/problemas taip pat neatneša norimo rezultato - nusiraminimo, pusiausvyros, džiaugsmo.

Kartais sudėtingi jausmai, skaudžios mintys, nenorimi elgesiai kaupiasi ilgą laiką, kol, paskatinti artimųjų ar vidinio savo balso, žmonės nusprendžia - laikas keistis. Laikas apie savo iššūkius pasikalbėti, geriau suprasti save bei savo aplinką. Kreiptis pagalbos dažnai prireikia drąsos, todėl sveikinu Jus už drąsą! Tai pirmas žingsnis siekiant pasirūpinti savimi.

Terapijos metu kviesiu rinktis kitą strategiją - realybės priėmimą ir vertybėmis grįstą įsitraukimą į gyvenimą.

Protas ir emocinė sveikata

Žmogaus protas atlieka gyvenimo „vertintojo“ vaidmenį. Būtent šis gyvenimo situacijų įvertinimas, teigiamas ar neigiamas, lemia patiriamas emocijas ir elgesį. Mūsų smegenys sąmoningai pasaulio nevertina tik miego metu. Naudinga prisiminti, kad žmogaus smegenys - kūno dalis, kaip ir plaučiai, skrandis ar kepenys. Jeigu žmogaus organizmas netoleruoja laktozės, dažnas žmogus atsisako pieno produktų ir juos pakeičia labiau tinkama alternatyva. O ką darote, kuomet patiriate emocinius, kognityvinius ar elgesio sunkumus? Kaip pasirūpinate savimi?

Galbūt pastebėjote, kad:

• daugiau laiko praleidžiate jausdami liūdesį ar nerimą;

• vis dažniau jaučiate pyktį ar vienatvę;

• sunku rasti įkvėpimo bei motyvacijos;

• jaučiate, kad sunkios emocijos užima vis daugiau jūsų gyvenimo erdvės ir norisi jaustis kitaip;

• jaučiate įtampą kūne ir negalite konkrečiai įvardinti, kodėl prastai jaučiatės;

• norisi keisti savo elgesį, ugdyti naujus įpročius.
  

Tai tik keletas priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi pagalbos. Pokalbis su psichologu galėtų būti pirmas žingsnis geresnio savęs pažinimo bei gyvenimo pokyčio link. 

Ko tikėtis konsultacijų metu?

Pirmųjų sesijų metu dažniausiai aptariame šiuo metu patiriamus gyvenimo iššūkius, problemų raišką kasdienybėje bei iššūkių vystymosi laiko juostą. Vėliau kartu išsikeliame tikslus, kurių siekiame terapijos metu.

Pirmosios sesijos metu taip pat aptariame taisykles, mokėjimo informaciją ir konsultacijų atšaukimo tvarką.

Kiekvieno susitikimo metu taip pat susitariame dėl savarankiškų užduočių, kurios padės greičiau pasiekti išsikeltų tikslų.

Naudinga informacija

Konsultacijos vedamos nuotoliniu būdu

Konsultuojami tik suaugusieji (nuo 18 metų)

Konsultacijos trukmė - 50 minučių

Konsultacijos gali vykti lietuvių arba anglų kalba

Kas tas KET, ACT ir Schemų terapija?

Kognityvinė elgesio terapija (angl. cognitive behavioral therapy, CBT) – moksliniais tyrimais pagrįsta šiuolaikinė psichoterapijos rūšis, kurios efektyvumą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai. Ji grįsta principu, kad žmogaus mintys, nuotaika, kūno pojūčiai ir elgesys yra tarpusavyje susiję, o bendrai savijautai daug įtakos turi ne tik konkretūs gyvenimo įvykiai, bet ir tai, kaip juos interpretuojame. Ši terapijos rūšis pasižymi tikslumu, struktūruotumu, yra orientuota į konkrečių užsibrėžtų tikslų pasiekimą, užduodami namų darbai. Terapiniam santykiui yra būdingas lygiavertiškumas: terapeutas ir klientas dirba kartu.

KET jungia dvi psichoterapijos rūšis:

• Kognityvinę terapiją, kuri tiria žmogaus suvokimo ir pažinimo procesus (pavyzdžiui, tam tikrus mąstymo būdus, vadinamus kognityviniais iškraipymais, kurie iškreipia žmogaus realaus gyvenimo vaizdą, be svarios priežasties priverčia jausti nerimą, liūdesį, pyktį);

• Elgesio terapiją, kurios dėka silpninami ryšiai tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų: baimės, depresijos, įniršio, save žlugdančio elgesio.

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. ACT – acceptance and commitment therapy) yra nauja, veiksminga, pasaulyje sparčiai populiarėjanti ir moksliškai pagrįsta šiuolaikinė psichoterapija. Šioje terapijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas paciento įgalinimui elgtis pagal savo vertybes, savo gyvenimo įsisąmoninimui ir neišvengiamų dalykų priėmimui.

Šiai terapijos rūšiai būdingas ne siekis panaikinti nenorimas mintis, emocijas ir potyrius, o psichologinio lankstumo lavinimas: gebėjimas keisti savo elgesį priklausomai nuo to, kiek tas elgesys yra naudingas ir prasmingas ir pačiam klientui. Pagal ACT modelį, žmonės geriausiai jaučiasi tada, kai:

• priima savo automatines mintis, pojūčius ir impulsus veikti;

• nesitapatina su savo mintimis (pavyzdžiui, geba stebėti kylančias mintis nebūtinai automatiškai jomis patikėdami arba paklusdami joms);

• įsisąmonina save (suvokia save patirdami stabilų savasties jausmą, geba stebėti savo psichologines patirtis iš šono);

• sąmoningai patiria save čia ir dabar;

• tiksliai žino savo vertybes (t.y. paties žmogaus pasirinktus trokštamo elgesio modelius);

• įsipareigoja gyventi pagal savo vertybes, net jei tai kelia psichologinių iššūkių.

Schemų terapija (ang. schema therapy) yra palyginti nauja giluminės terapijos rūšis, apjungianti kognityvinės elgesio terapijos, psichoanalizės ir geštalto terapijos elementus, taip pat prieraišumo teoriją. Nors ši terapija buvo sukurta asmenybės sutrikimams ar asmenybiniams ypatumams gydyti, šiandien ji yra taikoma daugybei psichologinių problemų spręsti.

Schemų terapijos metu kartu su psichoterapeutu yra aiškinamasi, kokios iš vaikystės kilusios schemos, arba neadaptyvūs kertiniai įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį iki šiol veikia klientą, ir mokomasi jas keisti. Schemos susiformuoja, kai vaikystėje nėra patenkinami svarbiausi vaiko poreikiai. Jos gali veikti žmones visą gyvenimą, nulemdamos neadaptyvius problemų įveikos būdus ir elgesius. Taikant šią terapijos rūšį siekiama išmokyti klientus pasirūpinti savo emociniais poreikiais taip mažinant patiriamą distresą. Terapiniame darbe mokoma pastebėti savo veikimo režimus, taikoma daug darbo su vaizduote, klientas skatinamas įsisąmoninti savo kūno pojūčius ir jų ryšį su emocijomis.